Darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus.
- Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus;
- Jeigu jaunesnis kaip 18 metų asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra ( buvo) draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, darbingumo lygis nustatomas nesukakusiam 18 metų asmeniui;
- Darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatomas asmenims neatsižvelgiant į jų amžių LR Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
- Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės;
- Kai dėl asmens sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nėra galima arba dėl asmens amžiaus netikslinga, darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis medicininiais kriterijais;
- Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų. Profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pasikviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį;
- Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.:
1) jei asmeniui nustatoma 0-25% darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu;
2) jei asmeniui nustatoma 30-55% darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu;
3) jei asmeniui nustatoma 60-100% darbingumo, asmuo laikomas darbingu;
· Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su sveikatos apsaugos ministerija.
Vykstant darbingumo lygio nustatymui į NDNT turėti:
· Pasą ir jo kopiją;
· Fotonuotrauką (3x4 cm formato);
· Laikino nedarbingumo pažymėjimą (pratęstą 1 kalendorinę dieną į priekį);
· Įgyto išsilavinimo pažymėjimą ir jo kopiją ( moterims – jei mokymo įstaigą baigė mergautine pavarde ir po to ištekėjo, reikalinga santuokos liudijimo kopija);
· Išklausytų kvalifikacijos kėlimo kursų pažymas ( jei turite) ir jų kopijas;
· Invalidumo/ ūkininko/ bedarbio pažymėjimą ( jei turite) ir jo kopiją;
· GKK siuntimą vykti į NDNT;
· 0,27/a formą iš gydymo įstaigos ( epikrizę);
· Tyrimų nuotraukas ( jei turite);
· Prašymą darbingumo lygiui nustatyti.
Laikinas nedarbingumas (N/L)
· Darbingo amžiaus asmenys, kurių darbingumas yra sutrikęs ir jų sveikatos būklė atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus, Gydytojų Konsultacinės Komisijos ( GKK) siunčiami darbingumo lygiui nustatyti į Neįgalumo ir Darbingumo Nustatymo Tarnybą ( NDNT) ne vėliau kaip po: 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai; 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių.
· 182 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai sergant tuberkulioze; 244 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių sergant tuberkulioze.
· Asmenims, dirbantiems LR Vidaus Reikalų sistemoje, laikinas nedarbingumas gali būti tęsiamas 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai; 140 kalendorių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių. (Šiuos asmenis GKK siunčia į VMSEK).
· Asmenims, kuriems nustatytas darbingumo arba neįgalumo lygis nedarbingumo pažymėjimas gali būti tęsiamas 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
· Pensinio amžiaus dirbantiems asmenims nedarbingumo pažymėjimas tęsiamas 122 kalendorines dienas, jei darbingumas sutrikęs nepertraukiamai; 153 kalendorines dienas, jei darbingumas sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių.
Specialieji poreikiai
Specialieji poreikiai – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų ( neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių.
Specialieji poreikiai gali būti: dideli, vidutiniai ir nedideli.
· Pensininkai, dėl specialiųjų poreikių lygio įvertinimo turi kreiptis pas savo šeimos daktarą;
· Šeimos daktaras įvertina specialiųjų poreikių reikalingumą pagal patvirtintus ligų ar būklių kriterijus ir aprašus, išduoda siuntimą į Gydytojų Konsultacinę Komisiją (GKK);
· GKK yra toje pačioje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje asmuo yra prisiregistravęs;
· GKK išrašo nustatytos formos specialiuosius poreikius patvirtinančią pažymą ( pažymas).
· Su pažymomis ir prašymu asmuo kreipiasi į gyvenamosios vietos savivaldybės padalinį – socialinės paramos skyrių;
· Socialinės paramos skyrius, įvertinęs asmens nustatytus specialiuosius poreikius, priima sprendimą dėl asmens specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo.
Lengvatos su neįgaliojo pažymėjimu
Asmenys, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir kuriems yra išduodamas neįgaliojo pažymėjimas, turi teisę į lengvatas, susijusias su transporto, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidų kompensavimu, techninės pagalbos priemonių įsigijimo ir transporto išlaidų kompensavimu, specialiųjų lengvųjų automobilių ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos gavimu, vykimu per pasienio kontrolės punktus, skiriamojo ženklo ,,neįgalusis“ naudojimo ir kt.
Jei netenkina NDNT išvados, asmuo turi teisę kreiptis į:
1. NDNT Sprendimų kontroles skyrių (Švitrigailos g. 10, Vilnius, tel. (8 5) 233 95 11);
2. Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( Vivulskio g. 10- 26, Vilnius, tel. (8 5) 266 42 80).