• per audinius: vėžinės ląstelės migruoja į artimiausius audinius;
• per limfinę sistemą: vėžinės ląstelės patenka į limfinę sistemą ir keliauja limfagyslėmis į kitas kūno vietas;
• per kraują: vėžinės ląstelės patenka į venas ir kapiliarus ir keliauja su krauju į kitas kūno vietas.

Kai vėžinės ląstelės atitrūksta nuo pirminio vėžio ir keliauja krauju ar limfa į kitas kūno vietas, gali susiformuoti metastazės. Metastazės yra to paties tipo vėžys kaip ir pirminiame židinyje (pavyzdžiui, jei krūties vėžys išplinta į kaulus, tai kauluose yra tas pats krūties vėžys, o ne kaulinio vėžio forma. )

Skrandžio vėžio stadijos:

• 0-nė stadija (Carcinoma in Situ). Pakitusios ląstelės yra randamos tik mukoziniame (vidiniame) skrandžio sienelės sluoksnyje. Šios pakitusios ląstelės gali supiktybėti ir plisti po greta esančius sveikus audinius. 0-nė stadija dar vadinama carcinoma in situ- vėžys vietoje.
• I – a stadija Jau yra susiformavęs vėžys. I-a stadija dar skiriama į IA ir IB stadijas, priklausomai nuo vėžinių ląstelių išplitimo.
• IA stadija: vėžinės ląstelės pilnai išplitusios po mukozinį (vidinį) skrandžio sienelės sluoksnį.
• IB stadija: vėžinės ląstelės pilnai išplitusios po mukozinį (vidinį) skrandžio sienelės sluoksnį ir yra randamos <6 artimiausiuose limfiniuose mazguose arba išplitusios į raumeninį (vidurinį) skrandžio sienelės sluoksnį.
• II –a stadija. Vėžinės ląstelės yra pilnai išsisėjusios mukoziniame skrandžio sienelės sluoksnyje ir yra randamos 7-15 artimiausių limfiniuose mazguose; arba išsisėjusios raumeniniame skrandžio sienelės sluoksnyje ir yra randamos <6 artimiausiuose limfiniuose mazguose; arba išplitusios į serozinį (išorinį) skrandžio sienelės sluoksnį tačiau neaptinkamos limfiniuose mazguose ar kituose organuose.
• III –a stadija dar skiriama į IIIA ir IIIB stadijas, priklausomai nuo vėžinių ląstelių išplitimo.
• IIIA stadijos vėžys yra išplitęs į mukozinį skrandžio sienelės sluoksnį ir randamas artimiausiuose 7-15 limfiniuose mazguose; arba išplitęs į serozinį skrandžio sienelės sluoksnį ir randamas <6 artimiausiuose limfiniuose mazguose; arba išplitęs į artimiausius organus, tačiau nerandamas limfiniuose mazguose bei nėra tolimesnio išplitimo;
• IIIB stadijos vėžys yra išplitęs į serozinį skrandžio sienelės sluoksnį ir randamas 7-15 artimiausiuose limfiniuose mazguose .
• IV stadija- vėžys yra išplitęs į artimiausius organus ir į bent vieną limfinį mazgą; arba į daugiau negu 15 limfinių mazgų arba į tolimuosius organus. 

Kodėl atsiranda skrandžio vėžys?

Skrandžio vėžio atsiradimo rizikos faktoriai:

• helicobacter pylori (H. Pylori) infekcija skrandyje;
• lėtinis gastritas;
• skrandžio polipai;
• dietoje gausu druskos, rūkytų produktų, mažai vaisių ir daržovių;
• vyresnis amžius, vyriška lytis;
• rūkymas;
• alkoholio vartojimas;
• žarninė metaplazija (būklė, kai vietoj normalių skrandį dengiančių ląstelių randamos žarninės ląstelės);
• skrandžio vėžys artimų kraujo giminaičių tarpe.

Koks skrandžio vėžio paplitimas?

Pasaulyje sergamumas skrandžio vėžiu ir mirtingumas nuo jo užima antrą, Europoje — ketvirtą vietą iš visų piktybinių navikų.

Paskutinių metų vėžio registro duomenis sergamumas skrandžio vėžiu Lietuvoje mažėja ir 2007 metais siekė 23,6 atvejus tarp vyrų ir 17,8 tarp moterų 100 tūkst. gyventojų.

Kokie skrandžio vėžio simptomai?

Ankstyvose skrandžio vėžio stadijose gali pasireikšti šie simptomai:

• diskomforto jausmas skrandyje, virškinimo sutrikimai;
• lengvas pykinimas po valgio;
• apetito praradimas;
• rėmens graužimas.

Vėlyvesnėse ligos stadijose gali atsirasti:

• kraujo požymiai išmatose;
• vėmimas;
• svorio netekimas;
• skrandžio skausmas;
• ascitas (skysčio susikaupimas pilvo ertmėje);
• apsunkintas rijimas.

Kokie reikalingi tyrimai?

Ligos ir jos stadijos nustatymui atliekama:

• pirminis ligonio ištyrimas, vėžinių simptomų suradimas (padidėję limfmazgiai, čiuopiami dariniai pilve) . Taip pat išsiaiškinama visa ligonio susirgimo anamnezė (istorija).
• Kraujo tyrimai gali parodyti: kraujavimą iš virškinamojo trakto, esant mažam raudonųjų kraujo kūnelių skaičiui ir hemoglobino kiekiui . Taip pat kraujyje nustatomi specialūs vėžiniai žymenys: CA 19-9, CA 72-4, CEA. Šios medžiagos gali patekti į kraujotaką tiek iš sveikų, tiek iš navikinių ląstelių. Kai jų randamas didesnis negu normoje kiekis įtariamas skrandžio vėžys ar kita būklė.
• Viršutinės virškinimo trakto dalies organų fibrogastroskopija: porcedūra, kurios metu galima įvertinti stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos sienelės pokyčius. Endoskopas- tai plonas vamzdelis su šviesos šaltiniu, kuris įvedamas per burną į stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną.
• Išmatų tyrimas: atliekamas įtariant kraujavimą iš virškinamojo trakto. Ieškoma kraujo pėdsakų. Rentgenologinis tyrimassu bario kontrastu leidžia įvertinti virškinimo trakto praeinamumą ir įvairius darinius. Krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimas leidžia įvertinti krūtinės ląstoje esančių organų ir kaulų pokyčius.
• Biopsija- pašalintų audinių įvertinimas per mikroskopą, navikinių ląstelių paieška. Biopsija atliekama endoskopiškai ar operacijos metu paimant pakitusių audinių gabalėlį.
• Kompiuterinė tomografija- tai tyrimas, kurio metu nuskenuojamas kūnas skirtingais kampais ir padaromos nuotraukos prie kompiuterio prijungiant rentgeno spindulius. Suleistas į veną ar išgertas kontrastas padeda tiksliau įvertinti organus ir audinius.
• Laparoskopija- chirurginė procedūra, kurios metu chirurgas įvertina pilvo ertmėje esančius organus ir ligos išplitimą. Per mažus pilvo sienos pjūvius yra įvedamas plonas šviesos srauto vamzdelis (laparoskopas), kuris gali būti sujungtas su videokamera ir vaizdas matomas ekrane. Taip pat gali būti įvesti ir kiti reikalingi instrumentai ir galima atlikti įvairias procedūras (kai kurių organų šalimnimas ar audinių gabalėlių paėmimas-biopsija).
• PET(pozitrono emisijos tomografijos) skenavimas- tai procedūra, kuri padeda aptikti vėžines ląsteles organizme. Nedidelis kiekis radioaktyvios gliukozės yra suleidžiamas į veną. Navikinės ląstelės švyti nuotraukoje, nes jos yra aktyvesnės ir į jas patenka daugiau radioaktyvios medžiagos, negu į sveikąsias ląsteles.

Kaip gydomas skrandžio vėžys?

Chirurginis gydymas:

Chirurgija yra įprastinis gydymo būdas, esant visoms vėžio stadijoms. Gali būti naudojamos šios operacijos:

• Subtotalinė gastrektomija: vėžio pažeistos skrandžio dalies, artimiausių limfinių mazgų ir artimiausiai naviko esančių kitų audinių ir organų pašalinimas. Kartu gali būti šalinama ir blužnis. (Blužnis- tai organas, esantis viršutinėje pilvo dalyje, kuris filtruoja kraują ir pašalina iš jo atgyvenusias ląsteles).
• Pilna gastrektomija: viso skrandžio, artimiausių limfinių mazgų, dalies stemplės ir plonosios žarnos bei artimiausių navikui audinių pašalinimas. Kartu gali būti šalinama ir blužnis. Stemplė yra sujungiama su plonąją žarna.

Jei navikas užblokuoja normalią skrandžio eigą, tačiau negali būti pilnai pašalinamas chirurgiškai atliekamos šio procedūros:

• Stentavimas- tai procedūra, kurios metu yra įvedamas stentas (plonas, prasiplečiantis vamzdelis). Jei navikas apsunkina įėjimą ar išėjimą iš skrandžio, stentas gali būti įvestas iš stemplės į skrandį arba iš skrandžio į plonąją žarną. Ši procedūra palengvina maisto praėjimą per virškinimo traktą ir su tuo susijusius nemalonius simptomus.
• Lazerinė terapija- tai procedūra, kurios metu lazerinis endoskopas (plonas vamzdelis su šviesos singnalu) yra įvedamas į organizmą. Lazeris- tai koncentruotas šviesos spindulių srautas, kuris gali būti panaudotas kaip pjaunantis įrankis.

Chemoterapija:

Tai vėžio gydymo būdas, kai naudojami chemoterapiniai preparatai, kurie padeda sustabdyti vėžinių ląstelių augimą ir dauginimąsi. Kai chemoterapiniai vaistai yra suleidžiami ar išgeriamos tabletės vaistas patenka į kraujo tėkmę ir gali pasiekti vėžines ląsteles, keliaudamas per organizmą. Gali būti naudojamas vienas ar kelių vaistų derinys, arba taikomas kombinuotas gydymas spinduline terapija ir chemoterapija. Chemoterapijos šalutinis poveikis priklauso chemoterapinių vaistų ir jų dozių. Stipriausiai chemopterapiniai vaistai veikia greitai besidauginančias ląsteles (tiek piktybines, tiek greitai besidauginančias sveikąsias ląsteles, pvz.: kraujo kūnelius), todėl dažnai atasiranda kraujo ląstelių sumažėjimas, kuris gali pasireikšti padidėjusiu jautrumu infekcijoms, kraujo krešėjimo sutrikimams, savaiminiu kraujavimu, deguonies pernešimo kraujyje pablogėjimu (simptomiškai jaučiamas silpnumas, greitas nuovargis, dusulys). Chemoterapija veikia ir virškinamojo trakto epitelį, todėl dažnai pasireiškia apetito pablogėjimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, burnos gleivinės pažeidimai ir skausmas.

Spindulinė terapija:

Tai vėžio gydymui naudojama didelės energijos jonizuojanti spinduliuotė, kuri žaloja vėžines ląsteles, sustabdo jų augimą ir dauginimąsi. Spindulinė terapija veikia vėžines ląsteles tik švitinimo vietoje. Spindulinės terapijos sukeliami šalutiniai reiškiniai: plaukų slinkimas, odos paraudimas švitinimo vietoje, viduriavimas, dažnas skausmingas šlapinimasis, nuolatinis nuovargis.

Esant skrandžio vėžio atsinaujinimui gali būti naudojami šie gydymo būdai:

• Chemoterapija, kaip paliatyvus gydmas, kuris leidžia sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę;
• Spindulinis gydymas kaip paliatyvus gydymo būdas, siekiant sumažinti kraujavimą, skausmą ar sumažinti naviko dydį, kai jis blokuoja praėjimą.
• Chirurgija, kaip paliatyvus gydymas, siekiant sustabdyti kraujavimą ar sumažinti naviuko dydį.
• Simptomų mažinimas ir gyvenimo kokybės gerinimas. 

Kokia skrandžio vėžio prognozė?

Ligos prognozė priklauso nuo:

• vėžio stadijos ir išplitimo,
• bendros ligonio būklės,
• kai skrandžio vėžys yra aptinkamas ankstyvoje stadijoje, yra daug geresni gydymo rezultatai. Esant pažengusiai ligai labai retai pavyksta išgydyti ligonį, tik sulėtinti vėžio progresavimą ir kontroliuoti ligos simptomus. 

ATGAL