Kas yra sarkoma?
Sarkoma yra piktybinis navikas, kuris atsiranda iš žmogaus raumenų, riebalų, kraujagyslių, nervų, kremzlių ar kaulų, jungiamojo audinio arba kitokių ląstelių. Visų šių audinių organizme yra daug, todėl sarkomų rušių taip pat labai daug, daugiau nei 50. Yra sarkomų, kurių neįmanoma priskirti jokiam normaliam audiniui ar organui, tiesiog nėra žinoma, iš kokio tipo normalios ląstelės jos išsivysčiusios.
Sarkomos yra reti navikai, jos sudaro apie 1% visų vėžių. Sarkomomis serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau lyginant su kitų rūšių vėžiu, jos santykinai dažnesnės jauname amžiuje. Sergamumas priklauso ir nuo sarkomos rūšies. Kai kurios aukšto piktybiškumo sarkomos, pavyzdžiui Ewing‘o sarkoma ar osteosarkoma, kur kas dažnesnės vaikams ir paaugliams. Kitos, pavyzdžiui chondrosarkoma, gastrointestinalinės stromos sarkoma, būdingos beveik vien tik suaugusiems.
Sarkomų klasifikacija
Sarkomos skirstomos pagal tai, iš kokio audinio jos atsiranda. Pavyzdžiui, osteosarkoma atsiranda iš kaulo, chondrosarkoma iš kremzlės, lejomiosarkoma – iš lygiųjų raumenų.
Dažnai sarkomos skirstomos į dvi dideles grupes: minkštųjų audinių sarkomas ir kaulų sarkomas.
- Liposarkoma – sarkoma, atsirandanti iš riebalinio audinio.
- Lejomiosarkoma – sarkoma, panaši į lygiųjų raumenų ląsteles.
- Rabdomiosarkoma – iš primityvių skeleto raumenų ląstelių išsivystęs auglys.
- Sinovijinė sarkoma – manyta, kad ji atsiranda iš sąnario ertmę išklojančių sinovijos. ląstelių. Šios sarkomos ląstelės labai skiriasi nuo sinovijos ląstelių, todėl ši teorija turbūt neteisinga.
- Angiosarkoma – sarkoma, atsirandanti iš kraujagyslių ar limfagyslių audinio.
- Fibrosarkoma – iš randus ir sausgysles sudarančių ląstelių atsiradęs auglys.
- Piktybinė periferinio nervo dangalo sarkoma/MPNST – retas auglys iš nervą dengiančių ląstelių, dar vadinamas piktybine švanoma.
- Ewing‘o sarkoma – sarkoma iš labai primityvių ląstelių, dar vadinama primityviu neuroektoderminiu naviku (PNET). Ji gali būti ir kaule, ir minkštuosiuose audiniuose.
- Osteosarkoma - kaulo sarkoma.
- Chondrosarkoma - kremzlės ląstelių sarkoma.
- Gastrointestinalinės stromos sarkoma (GIST) – iš tam tikrų virškinimo trakto ląstelių atsiradęs auglys. Tai viena dažniausių sarkomų.
- Piktybinė hemangioendoteliom.
- Alveolinė minkštųjų dalių sarkoma.
- Dermatofibrosarkoma – reta odos sarkoma.
- Šviesių ląstelių sarkoma – į melanomą (odos vėžį) panaši sarkoma.
- Desmoplastinė smulkių apvalių ląstelių sarkoma.
- Epitelioidinė sarkoma.
- Kaposi sarkoma – odos ir gleivinių sarkoma, kuria dažniau suserga pacientai, kuriems diagnozuota AISD.
- Piktybinė fibrozinė histiocitoma – aukšto piktybiškumo sarkoma, kurios kilmė nėra aiški.
Tokie augliai kaip desmoidinis tumoras, osteoklastoma, osifikuojantis miozitas ir kitos labai retos diagnozės nėra „tikrosios sarkomos“, jie dažnai net nepriskiriami piktybiniams augliams. Šios ligos labai retos, ir jų elgesys nežinomas, kartais navikai gali elgtis kaip piktybiniai, ataugti ir plisti, šias ligas geriausiai gydo ir stebi sarkomų specialistai.
Kaip diagnozuoti sarkomą kuo anksčiau?
Jeigu daugiau nei vienas šeimos narys sirgo ar serga sarkoma arba kitu piktybiniu naviku reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku. Yra įvairios įgimtos ligos ir sindromai, kai rizika susirgti sarkoma padidėja.
Kaip ir kiekvienas piktybinis auglys, sarkoma gali sukelti įvairių nusiskundimų, ir deja, ryškesni skundai dažnai atsiranda tik ligai jau išplitus.
Į gydytoją būtina kreiptis:
- Pastebėjus naujai atsiradusį ar didėjantį guzą ar limfmazgį (šie dažniausiai būna kirkšnyse, pažastyse)
- Atsiradus ilgai trunkančiam karščiavimui, prakaitavimui, ypač naktimis, silpnumui
- Atsiradus pilvo skausmams, pastebėjus išmatose kraujo
Ką gydytojas darys, įtaręs, kad jūs sergate sarkoma? Pirmiausiai gydytojas surinks ligos istoriją, vadinamą anamneze. Taip išsiaiškinami ligos simptomai, jos eiga, rizikos faktoriai. Kitas žingsnis yra apžiūra. Anamnezė ir apžiūra padeda išsiaiškinti ir kitas ligas, kurios gali turėti įtakos gydymui. Surinkęs anamnezę ir apžiūrėjęs, gydytojas sudarys tyrimų planą. Tyrimų pagrindiniai tikslai yra du:
- nustatyti, kokia liga jūs sergate
- sužinoti ligos išplitimą
Gabalėlis naviko paimamas procedūra, vadinama biopsija, kurią ištyrus laboratorijoje nustatoma galutinė diagnozė – sarkomos rūšis.
Ligos išplitimui nustatyti gydytojas paskiria tuos tyrimus, kurie reikalingiausi ir tinkamiausi kiekvienoje situacijoje. Ultragarsinis tyrimas dažnai atliekamas numatant biopsiją. Kompiuterinė tomografija reikalinga daugeliui sarkoma sergančių pacientų, norint nustatyti ligos išplitimą visame kūne. Magnetinio rezonanso tomografija atliekama norint išsiaiškinti ligos išplitimą, kurioje nors vienoje kūno vietoje, pavyzdžiui galvoje, blauzdoje, ar kepenyse.