psichologė Vaida Jasiulevičienė
Psichologinės pagalbos būdai
Šiandien psichologinės pagalbos spektras yra gana nemažas ir vis dar plečiamas, atsižvelgiant į žmonių poreikius. Iškilus įvairiems sunkumams (pradedant tarpasmeninių santykių problemomis, krizėmis šeimoje, darbe, baigiant sukrečiančiais gyvenimo įvykiais, egzistenciniais klausimais ir kt.) žmogus gali kreiptis į psichologą. Čia siūlomas psichologinis konsultavimas. Per pirmuosius susitikimus psichologas kartu su klientu išsiaiškina pagrindinę problemą, konsultavimo tikslą bei nustato būsimą konsultavimo trukmę.
Nemažai niekada nesikonsultavusių žmonių mano, kad apsilankius pas psichologą, jis išspręs visas problemas. Tačiau psichologas tik padeda jas spręsti. Kad ir kaip norėtųsi sunkiomis akimirkomis nusikratyti atsakomybės (ir perleisti ją psichologui), klientas turi pats priimti svarbius savo gyvenimui sprendimus. Taigi psichologinio konsultavimo metu vyksta intensyvus paties kliento darbas su savimi, padedant psichologui.
Psichologinio konsultavimo metu yra garantuojamas konfidencialumas, stengiamasi sukurti kuo saugesnę aplinką, kad klientas galėtų būti atviras. Tai labai svarbu, nes kartais net ir patiems artimiausiems žmonėms negalime išsakyti visko, kas yra mūsų viduje. Be to, kasdieniniame bendravime žmonės neretai užslopina savo neigiamus jausmus, skausmingą patirtį. O psichologas kaip tik skatina atvirai išsakyti visus savo jausmus, tiek teigiamus, tiek neigiamus, kurie žmogų labai slegia ar verčia jaustis nelaimingu. Kartais vien jau atviras verbalinis savo minčių išsakymas žmogų nuramina, sumažina jo vidinį chaosą ir gali padėti atrasti konstruktyvių problemos sprendimo būdų.
Kitas veiksmingas psichologinės pagalbos būdas yra psichoterapija. Ja užsiima gydytojai (dažniausiai psichiatrai) arba psichologai, kurie po studijų dar yra papildomai baigę psichoterapijos mokymosi programą.
Psichoterapija yra sudėtingesnis ir gilesnis pagalbos būdas nei psichologinis konsultavimas. Psichoterapeutas padeda klientui pažinti savo elgesio, minčių bei jausmų priežastis. Gali būti nagrinėjama dažnai skausminga praeities patirtis, neretai turinti neigiamos įtakos dabartiniam kliento gyvenimui. Svarbu paminėti, kad psichoterapijos metu siekiama ilgalaikių pokyčių kliento asmenybėje bei geresnės kliento savijautos, geresnės gyvenimo kokybės.
Psichoterapija yra gana universalus pagalbos būdas:
· Pirma, ji gali būti taikoma tiek sveikiems, tiek turintiems psichikos sutrikimų žmonėms.
· Antra, jos trukmė taip pat gali būti įvairi. Pagal trukmę psichoterapija skirstoma į trumpalaikę (iki 25 susitikimų) ir ilgalaikę. Dažnai tai, kiek prireiks susitikimų, priklauso nuo taikomo metodo, kliento tikslų bei savijautos.
· Trečia, psichoterapija yra ne tik individuali (kai dalyvauja vienas klientas ir psichoterapeutas), bet ir šeimos bei grupinė psichoterapija. Šeimos psichoterapijoje sprendžiamos įvairios šeimą ištikusios krizės bei tarpusavio santykių nesklandumai. Tuo tarpu grupinės psichoterapijos metu klientas savo problemas sprendžia žmonių grupėje (iš 5 – 10 dalyvių).
· Ketvirta, psichoterapija skiriasi nuo to, kokiu teoriniu pagrindu remiasi psichoterapeutas. Priklausomai nuo teorinio pagrindo gali būti skiriamos pvz. psichodinaminės, biheivioristinės, egzistencinės ir humanistinės psichoterapijos kryptys.
Be psichologinės pagalbos, kuri teikiama profesionalų, šiandien labai populiarios yra savipagalbos grupės. Tokios grupės dažniausiai neturi vadovų. Jose susiburia panašaus likimo ar panašias problemas išgyvenantys žmonės. Kažin ar būtų įmanoma išvardinti visas pasaulyje egzistuojančias tokio pobūdžio grupes. Tai gali būti grupės anoniminiams alkoholikams, išsiskyrusioms moterims, netektį patyrusiems tėvams, sergantiems anoreksija, artritu, depresija, vėžiu, diabetu ir t.t. Savipagalbos grupėse dalinamasi savo asmenine patirtimi, žiniomis bei teikiama socialinė parama. Čia tas pats žmogus ne tik gauna kitų pagalbą bei paramą, bet ir teikia ją kitiems.
Taigi psichologinės pagalbos būdų yra nemažai. Pagal savo individualius poreikius galima pasirinkti tiek savipagalbos grupę, tiek psichologinį konsultavimą arba kurią nors psichoterapijos formą. Problema ta, kad žmonės besirūpindami savo fiziniu kūnu neretai pamiršta arba neranda laiko pasirūpinti savo vidine būsena. Belieka tik priminti, jog tai, kaip jaučiamės viduje nemažai nulemia mūsų gyvenimo kokybę. Taigi kartais reikia pasielgti labai paprastai – tiesiog kelias valandas per savaitę ištrūkti iš kasdienybės ir paskirti tą laiką sau. Toks, atrodo, paprastas poelgis gali būti pirmasis žingsnis į didesnę darną su savimi bei geresnę savijautą.