Plaučių vėžys- tai liga, kurios metu supiktybėjusios plaučių audinio ląstelės ima nekontroliuojamai augti ir daugintis. Didžioji dauguma pirminių plaučių vėžio atvejų klasifikuojama kaip karcinomos (iš plaučių epitelinio audinio ląstelių).

Pagrindiniai plaučių vėžio tipai: smulkialąstelinis plaučių vėžys ir nesmulkialąstelinis plaučių vėžys. Dėl skirtingų gydymo pasirinkimo galimybių labai svarbu teisingai nustatyti plaučių vėžio tipą.

Nustatant plaučių vėžio stadiją labai svarbu ištirti, ar vėžinės ląstelės yra išplitusio į kitus organus ar audinius. Dažniausiai plaučių vėžys plinta (metastazuoja) į limfinius mazgus, smegenis, kaulus, kepenis ar antinksčius.

Kai plaučių vėžio ląstelės atkeliauja į kitą kūno vietą ir pradeda formuoti navikinį darinį (metastazę) šis naujas navikas turi tas pačias vėžines ląsteles kaip ir pirminis (plaučių) vėžys ir gydomas taip pat kaip plaučių vėžys.

Koks plaučių vėžio paplitimas?

Kasmet nuo plaučių vėžio pasaulyje miršta apie 1mln. žmonių. Plaučių vėžys yra viena pagrindinių vyrų mirštamumo nuo vėžio priežastis. 2006 m. duomenimis Lietuvoje 100000 gyventojų užregistruota 1317 plaučių vėžio atvejai (1119 vyrų ir 198 moterų).

Kas sukelia plaučių vėžį?

Labiausiai plaučių vėžiu susirgti rizikuoja rūkantieji. Rūkant įkvėpti dūmai sutrikdo normalų plaučių valymosi procesą. Cigaretės dūmuose esančios vėžį sukeliančios medžiagos (kancerogenai) nuolat pasilieka kvėpavimo takuose. Ilgą laiką veikdamos, jos pažeidžia sveikas plaučių ląsteles ir šios galų gale tampa vėžinėmis.

Plaučių vėžio rizika labai susijusi su rūkymo "stažu" ir surūkomu cigarečių kiekiu per parą. Ypač didelė rizika, kai rūkyti pradedama jauname amžiuje. Lengvų cigarečių rūkymas paprastai nesumažina plaučių vėžio atsiradimo rizikos, nes siekiant rūkymo sukeliamo efekto dūmai giliau įtraukiami į plaučius, rūkoma dažniau ir daugiau cigarečių. Pasyvūs rūkaliai yra toje pačioje rizikos grupėje kaip ir rūkaliai. Pasyvus rūkymas - tai nerūkančio asmens kvėpavimas prirūkytu oru. Įrodyta, kad nerūkančių, bet nuolat kvėpuojančių kitų prirūkytu oru asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu ne ką mažesnė nei tų, kurie patys rūko. Skaudu, kad žmonės, kurie priversti nuolat būti šalia rūkančiųjų, tampa “pasyviais rūkaliais” – jie taip pat kvėpuoja tabako dūmais, dėl to padidėja jų rizika susirgti plaučių vėžiu.

Žmonės, susiduriantys su radono dujomis. Tai natūralios radioaktyvios dujos, susiformuojančios dirvoje, kalnuose ir net buityje.

Žmonės, susiduriantys su asbestu. Tai medžiaga, naudota pramonėje (laivų statyboje, asbesto pramonėje, statybose) iki 1970 m. Dirbantys su asbestu asmenys visada turėtų atsižvelgti į darbo saugos patarimus. Jei manote, jog jūsų name yra asbesto, nebandykite juo atsikratyti patys, nes pavojus padidėja cheminėms medžiagoms pasklidus ore.

Žmonės, susiduriantys su kitokiais chemikalais: arsenu, vinilchloridu, nikelio chromatu, anglies ir anglies dervos produktais, įvairiomis dujomis ir eteriniais chlorometilais.

Kaip pasireiškia plaučių vėžys?

Ankstyvose ligos stadijose dažniausiai nejaučiama jokių specifinių simptomų.
Progresuojant ligai atsiranda:
- palaipsniui stiprėjantis kosulys;
- oro trūkumas, dusulys, apsunkintas kvėpavimas;
- krūtinės ląstos skausmas;
- kosėjimas krauju;
- balso užkimimas;
- dažnos infekcinės plaučių ligos (pneumonija);
- nuolatinis nuovargis ir silpnumas;
- svorio kritimas be jokios aiškios priežasties.

Kokie reikalingi tyrimai ligai nustatyti ir jos išplitimui įvertinti?

Ligos ir jos stadijos nustatymui atliekama:
pirminis ligonio ištyrimas, vėžinių simptomų suradimas (padidėję limfmazgiai, čiuopiami dariniai pilve) Taip pat išsiaiškinama visa ligonio susirgimo anamnezė (istorija).
Apžiūra. Plaučių vėžio įtarimą sukelia pakitusi plaučių auskultacija (kvėpavimo išklausymas su specialiu instrumentu- stetofonendoskopu), padidėję limfiniai mazgai.
Skreplių citologinis tyrimas: iš plaučių atkosėti skrepliai yra tiriami laboratorijoje. Juose ieškoma vėžinių ląstelių.
Torakocentezė: gydytojas, naudodamas ilgą adatą ištraukia skystį iš pleuros ertmės. Laboratorijoje šis skystis tiriamas ir jame ieškoma vėžinių ląstelių.
Bronchoskopija: per burną ar nosį gydytojas įveda ploną ilgą vamzdelį, turintį optinę sistemą ir šviesos šaltinį (bronchoskopą) į kvėpavimo takus. Šio tyrimo metu gydytojas gali ne tik apžiūrėti įtariamas sritis, bet ir paimti audinio ištyrimui.
Mediastinoskopija: padeda įvertinti tarpuplautį ir nustatyti ten esančius pakitimus bei paimti medžiagos ištyrimui. Tyrimui atlikti naudojamas optinis prietaisas – mediastinoskopas.
Torakoskopija: chirurgas krūtinės ląstos srityje padaro keletą mažų pjūvių. Pro juos prakišdamas siaurą šviečiantį vamzdelį. Šis optinis instrumentas padeda apžiūrėti plaučius ir aplink esančius audinius. Aptikus pakitusią vietą galima paimti biopsiją ir įvertinti, ar ten nėra vėžinių ląstelių.
Torakotomija: chirurgas atveria krūtinės ląstą atlikdamas ilgą pjūvį. Operacijos metu galima pašalinti pažeistus audinius ir limfinius mazgus.
Biopsija: įvairiais metodais ištyrimui paimtų audinių įvertinimas per mikroskopą, jų dažymas įvairiais cheminiais metodais, navikinių ląstelių paieška ir identifikavimas. Tik biopsija gali patvirtinti vėžio diagnozę.
Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas leidžia įvertinti plaučių pokyčius.
Kompiuterinė tomografija- tai tyrimas, kurio metu nuskenuojamas kūnas skirtingais kampais ir padaromos nuotraukos prie kompiuterio prijungiant rentgeno spindulius. Suleistas į veną ar išgertas kontrastas padeda tiksliau įvertinti organus ir audinius. Kompiuterinės tomografijos duomenys leidžia įvertinti ligos išplitimą plaučiuose ir kituose organuose.
Magnetinis branduolio rezonansas: padeda tiksliau įvertinti ligos išplitimą smegenyse, ar kauluose bei kituose organuose.
Kaulų skenavimas/scintigrafija jautrus tyrimas, kuris parodo, ar vėžys išplitęs kauluose. Tyrimo metu suleidžiamas mažas kiekis radioaktyvios medžiagos, kuri keliauja krauju ir patenka į kaulus. Naudojama aparatūra aptinka ir išmatuoja radiacijos kiekius pažeistuose kauluose.
PET (pozitrono emisijos tomografijos) skenavimas- tai procedūra, kuri padeda aptikti vėžines ląsteles organizme. Nedidelis kiekis radioaktyvios gliukozės yra suleidžiamas į veną. Navikinės ląstelės švyti nuotraukoje, nes jos yra aktyvesnės ir į jas patenka daugiau radioaktyvios medžiagos, negu į sveikąsias ląsteles.  

Kaip gydomas plaučių vėžys?

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo plaučių vėžio tipo, stadijos ir paciento būklės.
Smulkialąstelio plaučių vėžio gydymas kompleksinis. Tačiau pagrindinis šios
vėžio formos gydymo metodas yra chemoterapija arba chemospindulinis gydymas (kartu taikoma ir chemoterapija ir radioterapija).Chirurgiškai galima gydyti tik I-II stadijos navikus, derinant tokį gydymą su chemoterapija.

Sergant nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu taikomas chirurginis gydymas, chemoterapija, spindulinė terapija ar kelių gydymo būdų kombinacija. Gydymo pasirinkimas skiriasi esant skirtingoms vėžio stadijoms. Esant išplitusiam progresavusiam vėžiui gali būti taikoma ir taikinių terapija.

Kai chemoterapiniai vaistai yra suleidžiami ar išgeriamos tabletės vaistas patenka į kraujo tėkmę ir, keliaudamas per organizmą, gali pasiekti vėžines ląsteles. Chemoterapinis gydymas yra skiriamas ciklais. Tarp ciklų paprastai yra pertrauka. Ciklų skaičius priklauso nuo ligos formos ir skiriamų chemoterapinių vaistų. Gali būti naudojamas vienas ar kelių vaistų derinys, arba taikomas kombinuotas gydymas spinduline terapija ir chemoterapija. Chemoterapijos šalutinis poveikis priklauso nuo chemoterapinių vaistų ir jų dozių. Stipriausiai chemoterapiniai vaistai veikia greitai besidauginančias ląsteles (tiek piktybines, tiek greitai besidauginančias sveikąsias ląsteles, pvz.: kraujo kūnelius), todėl dažnai atsiranda kraujo ląstelių sumažėjimas, kuris gali pasireikšti padidėjusiu jautrumu infekcijoms, kraujo krešėjimo sutrikimams, savaiminiu kraujavimu, deguonies pernešimo kraujyje pablogėjimu (simptomiškai jaučiamas silpnumas, greitas nuovargis, dusulys). Chemoterapija veikia ir virškinamojo trakto epitelį, todėl dažnai pasireiškia apetito pablogėjimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, burnos gleivinės pažeidimai ir skausmas.

Taikinių terapijoje naudojami vaistai labai specifiškai veikia vėžines ląsteles, stabdo jų augimą ar dauginimąsi. Šie vaistai patekę į kraujo tėkmę gali aptikti vėžines ląsteles visame organizme. Kai kuriems ligoniams, sergantiems išplitusiu nesmulkialąsteliniu plaučiu vėžiu gali būti taikoma taikinių terapija.

Plaučių vėžiui gydyti gali būti skiriama dviejų rūšių taikinių terapija:
Viena iš jų skiriama intraveniškai kartu su chemoterapija. Dažni šio gydymo šalutiniai reiškiniai- kraujavimas, kosėjimas krauju, bėrimai, kraujospūdžio pakilimas, pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas.
Kitos rūšies biologinės terapijos vaistai skiriami tabletėmis. Jie neskiriami kartu su chemoterapija. Galimi šalutiniai reiškiniai: bėrimai, viduriavimas, dusulys.

Spindulinė terapija - tai vėžio gydymui naudojama didelės energijos jonizuojanti spinduliuotė, kuri žaloja vėžines ląsteles, sustabdo jų augimą ir dauginimąsi. Spindulinė terapija veikia vėžines ląsteles tik švitinimo vietoje. Spindulinės terapijos sukeliami šalutiniai reiškiniai: plaukų slinkimas, odos paraudimas švitinimo vietoje, viduriavimas, dažnas skausmingas šlapinimasis, nuolatinis nuovargis. Dažniausiai gydant plaučių vėžį skiriama išorinė spindulinė terapija.

Chirurginis gydymas - operacijos metu chirurgas pašaliną naviko pažeistą plaučių dalį. Taip pat šalinami ir artimieji limfiniai mazgai.

Priklausomai nuo pašalinamos plaučių dalies dydžio skiriama:
segmentektomija- kai pašalinama maža dalis plaučio;
lobektomija- dažniausias taikoma operacija, kai pašalinama plaučio skiltis;
pneumonektomija- kai pašalinamas visas plautis.

Po operacijos krūtinės ląstoje gali kauptis skystis ar oras. Iš krūtinės ląstos išvęstas vamzdelis padeda skysčiui pasišalinti (drenuotis). Organizmas palaipsniui adaptuotis prie sumažėjusio plaučių tūrio ir prisitaikys kvėpuoti, kosėti.

Esant plaučių vėžio atsinaujinimui gali būti naudojami šie gydymo būdai:
Chemoterapija, kaip paliatyvus gydmas, kuris leidžia sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę;
Spindulinis gydymas kaip paliatyvus gydymo būdas, siekiant sumažinti kraujavimą, skausmą ar sumažinti naviko dydį, kai jis blokuoja praėjimą.
Chirurgija, kaip paliatyvus gydymas, siekiant sustabdyti kraujavimą ar sumažinti naviko dydį.
Simptomų mažinimas ir gyvenimo kokybės gerinimas.

Kokia sergančiųjų plaučių vėžiu prognozė?

Ligos prognozė priklauso nuo:
vėžio tipo, stadijos ir išplitimo,
bendros ligonio būklės,
kai plaučių vėžys yra aptinkamas ankstyvoje stadijoje, yra daug geresni gydymo rezultatai. Esant pažengusiai ligai labai retai pavyksta išgydyti ligonį, tik sulėtinti vėžio progresavimą ir kontroliuoti ligos simptomus.