Apie bet kokią ligą gydytojui nemažai informacijos suteikia kraujo tyrimas, tačiau jo pakanka ne visuomet. Kraujo gamyba yra sudėtingas procesas, kuris vyksta kaulų čiulpuose, todėl kai kurių ligų diagnostikai būtina ištirti paciento kaulų čiulpus. Kaulų čiulpus pažeidžia daugelis kraujo ligų, tačiau jie gali būti įtraukti ir sergant bet kuria kita onkologine liga. Kaulų čiulpuose galima rasti ir infekcinių ligų sukėlėjų (tuberkuliozės bacilų, leišmanijų, grybelių)
Yra du kaulų čiulpų tyrimo būdai:
• Kaulų čiulpų aspiracinė punkcija
• Kaulų čiulpų biopsija (trepanobiopsija, dar žargoniškai vadinama „trepanas“)
Abiejų procedūrų metu įduriama į kaulą specialia tam skirta adata. Kaulų čiulpų aspiracine punkcija prie adatos prijungtu švirkštu pritraukiama kaulų čiulpų turinio (2-10 ml), tuo tarpu kaulų čiulpų biopsijai naudojama kitokia adata, kuria paimamas gabalėlis paties kaulo. Dažnai vienu metu atliekami abu tyrimai – pritraukiama kaulų čiulpų ir paimamas kaulas ištyrimui. Paimtą kaulą prieš tiriant reikia specialiai apdoroti, todėl kaulų čiulpų biopsijos atsakymą paprastai galima sužinoti ne greičiau kaip per 10 dienų.
Abu tyrimai atliekami vietinėje nejautroje. Tai reiškia, jog aplink adatos įvedimo vietą ir į kaulą suleidžiama nuskausminamųjų vaistų. Tik retais atvejais naudojama bendroji nejautra (mažiems vaikams, esant alergijai nuskausminamiesiems vaistams). Dažniausiai abu tyrimai atliekami iš klubakaulio nugarinės pusės, vadinamojo užpakalinio klubakaulio dyglio. Anksčiau šie tyrimai būdavo atliekami iš krūtinkaulio, todėl kai kur dar galima išgirsti pavadinimą „sternalinė biopsija“ (sternum – lot. Krūtinkaulis). Sergant kai kuriomis ligomis būtina paimti tyrimus iš abiejų klubakaulių.
Pacientas paguldomas ant pilvo. Gydytojas norėdamas lengviau prieiti prie kaulo nuskausminęs procedūros vietą padaro 0,5-1 cm pjūvį odoje ir paviršiniuose audiniuose. Adata sukamaisiais judesiais įvedama į kaulą. Biopsijai skirta adata yra tuščiavidurė, todėl ištraukus ją viduje lieka kaulo fragmentas, kuris įdedamas į formalino tirpalą ir siunčiamas tyrimams gydytojui patologui. Kai kuriais atvejais kaulo fragmentas pavoliojamas ant stiklelio – padaromi jo atspaudai. Kadangi stiklelio tyrimą galima atlikti per kelias valandas, preliminarus tyrimo atsakymas gaunamas kur kas greičiau. Jei atliekama kaulų čiulpų aspiracinė punkcija, prie adatos prijungiamas švirkštas ir į jį pritraukiama kaulų čiulpų. Traukimo momentu gali būti jaučiamas nestiprus skausmas – to neįmanoma išvengti. Gautas aspiratas siunčiamas tyrimams į laboratoriją, kur ruošiami preparatai, atliekamas dažymas, mikroskopija, automatizuoti tyrimai. Kaulų čiulpai neretai tiriami molekuliniais metodais, ieškant vėžio ląstelių, arba citogenetiniais metodais, ieškant specifinių chromosomų persitvarkymų ląstelėse. Šie tyrimai paprastai trunka keletą dienų.
Tyrimas trunka nuo kelių iki keliolikos minučių, priklausomai nuo gydytojo darbo stiliaus, patyrimo, paciento kūno sandaros, reikalingos paimti medžiagos kiekio. Po procedūros būtina mažiausiai 5 minutes stipriai užspausti tyrimo vietą dėl kraujavimo rizikos. Retais atvejais stebimas užsitesęs kraujavimas iš žaizdos, tuomet rekomenduojami ledo kompresai, spaudžiamasis tvarstis, pacientui reikia gulėti ant nugaros užspaudus tyrimo vietą bent 1 valandą.