Bendras šlapimo tyrimas

Bendras šlapimo tyrimas – paprastas ir pigus laboratorinis tyrimo metodas, priklausantis rutiniškai atliekamų tyrimų grupei bei leidžiantis įvertinti ne tik inkstų ir šlapimo takų, bet ir kitų organizmo sistemų patologinius pokyčius.

testing_urine_2_445

Pirmiausiai vertinamos fizinės šlapimo savybės: kvapas, spalva, drumstumas. Normaliai šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos. Šlapimo spalva priklauso nuo jame esančių pigmentų poveikio, santykinio tankio (kuo jis didesnis, tuo šlapimo spalva intensyvesnė), vartojamo maisto, vaistų ir nuo sutrikusios normalios šlapimo sudėties (pvz., tulžies pigmentų buvimas šlapime nudažo šlapimą rusva, ruda spalva; eritrocitai, hemoglobinas šlapimą nudažo rusva, raudona spalva). Normalus šviežias šlapimas yra skaidrus. Patologinis šlapimo drumstumas atsiranda pakitus šlapimo nuosėdų sudėčiai (dėl druskų, bakterijų, gleivių, leukocitų ir pan.).

Paprastai laboratorijose atliekamas automatinis šlapimo tyrimas. Šlapimo analizatoriaus pagalba šlapime nustatomi šie rodikliai:
  • SG specifinis (santykinis) tankis, rodantis inkstų gebą koncentruoti šlapimą, t.y. inkstų funkcinę galią. Normaliai šis rodiklis lygus 1,010-1,025, tačiau jis gali svyruoti įvairiu paros metu ir priklauso nuo suvartoto skysčių kiekio. Didelė šlapimo koncentracija (1,025-1,030) gali būti dėl sumažėjusio skysčių suvartojimo, karščiavimo, prakaitavimo, vėmimo, viduriavimo, proteinurijos ir kitų sutrikimų. Mažos koncentracijos šlapimas (1,005-1,010) rodo inkstų funkcijos nepakankamumą ar per didelį skysčių suvartojimą.
  • pH – šlapimo pH priklauso nuo daugelio fiziologinių sąlygų ir apytikriai atspindi rūgščių – šarmų pusiausvyrą organizme. Normalūs, sveiki inkstai gali gaminti šlapimą, kurio pH yra 4,6-8,3, bet normaliai šlapimo pH turėtų būti ~ 6,0.
  • LEU – leukocitai šlapimo analizatoriumi normaliai nerandami, tačiau mikroskopuojant moterims leidžiama iki 5 leukocitų regėjimo lauke, vyrams – iki 3. Leukociturijos (leukocitų buvimo šlapime) priežasčių yra labai daug. Dažniausia tai įvairios viršutinių ir apatinių šlapimo takų infekcijos.
  • NIT – rodo bakterijų buvimą šlapime. Sveiko žmogaus šlapime šis rodiklis visada yra neigiamas. Taigi šlapimo takų infekcija paprastai remiasi dviejų rodiklių – LEU ir NIT sutapimu. Tačiau leukociturija gali būti ir tada, kai šlapimo pasėlis ir NIT būna neigiami. Ši būklė vadinama “abakterine leukociturija” ir pasitaiko sergant lėtiniu pielonefritu, nėštumo metu.
  • PRO – šis rodiklis atspindi baltymų (proteinų) buvimą šlapime. Normaliai baltymo šlapime turėtų nebūti ar būti tik jo pėdsakai – 0-0,3 g/l. Proteinurija yra dažnas inkstų ligų simptomas. Tačiau galima  ir sveikiems žmonėms po didelio fizinio ar emocinio krūvio, nėštumu metu, stipriai atšalus ar perkaitus.
  • GLU – normaliai gliukozės šlapime nerandama. Gliukozės koncentracijos šlapime nustatymas svarbus ankstyvoje cukrinio diabeto diagnostikoje. Pagrindinės gliukozurijos priežastys yra: cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, inkstų ligos, endokrininės ligos (pvz., Kušingo sindromas), maisto (alimentarinės priežastys) ir kt.
  • KET – ketonai šlapimo analizatoriumi sveiko žmogaus šlapime nerandami. Ketonai (acetonas, acetacto rūgštis, ß-hidroksibutiratas) šlapime atsiranda skylant organizme riebalams. Kai riebalų skilimas viršija riebalų susidarymą, padidėja laisvųjų riebalų rūgščių koncentracija kraujyje ir šlapime atsiranda ketonų. Riebalų skilimo procesai ir ketonų atsiradimas šlapime galimas badaujant, gausiai vemiant, karščiuojant, įgimtų metabolinių ligų atveju, dėl pernelyg gausaus riebalų vartojimo ir kt.
  • BIL – normaliai bilirubino šlapime nerandama. Bilirubinas yra hemoglobino skilimo produktas. Dažniausios priežastys, sukeliančios bilirubino atsiradimą šlapime: mechaninė ir parenchiminė gelta, virusinis hepatitas, toksinis kepenų pažeidimas (pvz., tam tikrų hepatotoksiškų vaistų poveikyje), cholangitas, cholecistitas ir kt.
  • UBG – urobilinogeno šlapime randama nuo 0 iki 17 μmol/l. Žarnyno bakterijos bilirubiną (tulžies pigmentą, kuris susidaro organizme yrant hemoglobinui) paverčia į urobilinogeną, šis patenka į kraują, vėliau į inkstus ir į šlapimą (dalis jo suardoma kepenyse). Urobilinogeno koncentracija šlapime gali padidėti, kai suintensyvėja eritrocitų irimas, sergant hemolizine anemija, po kraujo transfuzijų, esant kepenų patologijai (pvz., sergant kepenų ciroze).
  • ERY – normaliai eritrocitų automatinio tyrimo metu nerandama. Mikroskopuojant šlapimą leistina iki 5 eritrocitų regėjimo lauke. Pagrindinės hematurijos priežastys yra: inkstų ligos (glomerulonefritas, akmenligė, navikas, inkstų trauma ir kt.), šlapimo pūslės ligos (cistitas, vėžys), prostatos ligos (prostatitas, adenoma, vėžys), šlaplės ligos (uretritai, navikai),  inkstų ir šlapimo takų trauma. Eritrocituriją gali sukelti nudegimai, medikamentų naudojimas (antikoaguliantai, salicilatai), piktybinė hipertenzija, su inkstų kraujotakos pažeidimu ir kt.

paruošė Neringa Giedraitė