Kas yra gimdos kaklelio vėžys?
Tai piktybinis navikas, augantis gimdos kaklelio audinyje, dažnai lėtai progresuojantis ir ilgai išliekantis besimptomis.
Yra du pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio tipai, skiriami pagal ląsteles, iš kurių jis atsiranda – apie 80-90 proc. gimdos kaklelio navikų yra plokščialąstelinės karcinomos, 10-20 proc. – adenokarcinomos, labai retai pasitaiko mišraus tipo navikų. Ikivėžine vadinama būsena, kai gimdos kaklelio paviršiaus ląstelės yra pakitusios, bet dar nėra supiktybėjusios. Tokie pokyčiai gali būti pradžia tolimesnių lėtai vykstančių ląstelių transformacijų, kurios baigiasi vėžiniu susirgimu.
Kai pakitusios ląstelės pasklinda giliau į gimdos kaklelio audinius liga vadinama invaziniu gimdos kaklelio vėžiu. Jei navikinės ląstelės pasklinda po kitus organus ar audinius - metastatiniu gimdos kaklelio vėžiu.
Apie gimdos kaklelio vėžio agresyvumą galima spręsti iš vėžinių ląstelių diferenciacijos laipsnio, kuris parodo, kiek navikinės ląstelės yra pakitusios, palyginti su ląstelėmis, iš kurių jos išsivystė. Kuo pakitimai mažesni, t. y. kuo aukštesnio laipsnio navikinių ląstelių diferencijacija, tuo liga mažiau piktybiška, lėčiau progresuojanti. Kuo vėžinės ląstelės labiau pakitusi ir mažiau panašios į sveikąsias ląsteles, t. y. žemesnis diferencijacijos laipsnis, tuo ligos eiga agresyvesnė. Aukšto laipsnio diferenciacijos navikas žymimas simboliu G1, vidutinio G2, žemo – G3–4.
Yra du pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio tipai, skiriami pagal ląsteles, iš kurių jis atsiranda – apie 80-90 proc. gimdos kaklelio navikų yra plokščialąstelinės karcinomos, 10-20 proc. – adenokarcinomos, labai retai pasitaiko mišraus tipo navikų. Ikivėžine vadinama būsena, kai gimdos kaklelio paviršiaus ląstelės yra pakitusios, bet dar nėra supiktybėjusios. Tokie pokyčiai gali būti pradžia tolimesnių lėtai vykstančių ląstelių transformacijų, kurios baigiasi vėžiniu susirgimu.
Kai pakitusios ląstelės pasklinda giliau į gimdos kaklelio audinius liga vadinama invaziniu gimdos kaklelio vėžiu. Jei navikinės ląstelės pasklinda po kitus organus ar audinius - metastatiniu gimdos kaklelio vėžiu.
Apie gimdos kaklelio vėžio agresyvumą galima spręsti iš vėžinių ląstelių diferenciacijos laipsnio, kuris parodo, kiek navikinės ląstelės yra pakitusios, palyginti su ląstelėmis, iš kurių jos išsivystė. Kuo pakitimai mažesni, t. y. kuo aukštesnio laipsnio navikinių ląstelių diferencijacija, tuo liga mažiau piktybiška, lėčiau progresuojanti. Kuo vėžinės ląstelės labiau pakitusi ir mažiau panašios į sveikąsias ląsteles, t. y. žemesnis diferencijacijos laipsnis, tuo ligos eiga agresyvesnė. Aukšto laipsnio diferenciacijos navikas žymimas simboliu G1, vidutinio G2, žemo – G3–4.
Kokios gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastys?
Svarbiausias gimdos kaklelio vėžio atsiradimo rizikos faktorius yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeliama infekcija.
ŽPV- tai DNR virusas, kuris veikia navikinių ląstelių atsiradimą ir augimą supresuojančius baltymus. Yra nustatyta apie 200 ŽPV tipų iš kurių 15 yra klasifikuojami kaip aukšto onkogeniškumo (rizikos sukelti vėžį). 16, 18 ŽPV tipai sukelia apie 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu turi moterys, turinčios daug seksualinių partnerių (ŽPV plinta lytiniu keliu).
Gimdos kaklelio vėžio atsiradimo riziką padidina rūkymas, ŽIV infekcija, hormoninė kontracepcija bei šeimoje buvę gimdos kaklelio vėžio atvejai.
ŽPV- tai DNR virusas, kuris veikia navikinių ląstelių atsiradimą ir augimą supresuojančius baltymus. Yra nustatyta apie 200 ŽPV tipų iš kurių 15 yra klasifikuojami kaip aukšto onkogeniškumo (rizikos sukelti vėžį). 16, 18 ŽPV tipai sukelia apie 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu turi moterys, turinčios daug seksualinių partnerių (ŽPV plinta lytiniu keliu).
Gimdos kaklelio vėžio atsiradimo riziką padidina rūkymas, ŽIV infekcija, hormoninė kontracepcija bei šeimoje buvę gimdos kaklelio vėžio atvejai.
Koks gimdos kaklelio vėžio paplitimas?
2006 metų PSO (Pasaulinės Sveikatos Organizacijos) duomenimis gimdos kaklelio vėžys yra penktas pagal dažnį moterų piktybinis susirgimas. 100000 moterų per metus tenka 16 gimdos kaklelio vėžio atvejų, o mirtingumas nuo šios ligos siekia 9 atvejus 100000 moterų per metus. Lietuvoje gimdos kaklelis užima 3-4 vietą tarp piktybinių navikų, kuriais serga moterys.
Kokie pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio simptomai?
Ankstyvose ligos stadijose paprastai nepasireiškia jokie simptomai.
Vėliau atsiranda vaginalinis kraujavimas tarp menstruacijų, menopauzėje, prailgėja menstruacijų trukmė, atsiranda įvairaus stiprumo skausmas lytinių santykių metu.
Vėlyvosiose stadijose pasireiškia labai gausus kraujavimas iš lytinių organų, atsiranda šlapinimosi sutrikimai, šlapimo pokyčiai. Gali pasireikšti viduriavimas, kraujingas tuštinimasis, maudimas nugaroje, kojų skausmas.
Būdingi ir bendri visiems vėžiniams susirgimams simptomai: apetito praradimas, svorio mažėjimas, greitas nuovargis, prakaitavimas.
Vėliau atsiranda vaginalinis kraujavimas tarp menstruacijų, menopauzėje, prailgėja menstruacijų trukmė, atsiranda įvairaus stiprumo skausmas lytinių santykių metu.
Vėlyvosiose stadijose pasireiškia labai gausus kraujavimas iš lytinių organų, atsiranda šlapinimosi sutrikimai, šlapimo pokyčiai. Gali pasireikšti viduriavimas, kraujingas tuštinimasis, maudimas nugaroje, kojų skausmas.
Būdingi ir bendri visiems vėžiniams susirgimams simptomai: apetito praradimas, svorio mažėjimas, greitas nuovargis, prakaitavimas.
Kaip diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys?
Pradinius gimdos kaklelio pokyčius gydytojas gali įtarti ligonės apžiūros metu bei atlikus PAP testą– gimdos kaklelio ląstelių citologinį tyrimą.
Atliekant PAP testą gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių ikivėžiniams pokyčiams apibūdinti vartojami terminai ,,nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai’’ – tarptautinė santrumpa LSIL (angl. low grade sguamous intraepithelial lesion) ir ,,žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai’’ - tarptautinė santrumpa HSIL (high grade sguamous intraepithelial lesion).
Aptikus LSIL ir HSIL PAP testo metu toliau turėtų būti atlikta gimdos kaklelio biopsija (paviršinių ir giliųjų audinių išpjovimas ir specialus ištyrimas mikroskopu). Biopsijos išvadose ląstelių ikivėžiniams pokyčiams apibūdinti vartojamas terminas „gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija“, tarptautinė santrumpa – CIN. Nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai žymimi CIN1, žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai - CIN2, CIN3 arba CIS – carcinoma in situ.
Aptikus gimdos kaklelio vėžį atliekami papildomi tyrimai ligos išplitimui nustatyti.
Atlikęs visus tyrimus gydytojas nustato gimdos kaklelio vėžio stadiją:
I stadija- navikas yra tik gimdos kaklelyje.
II stadija- navikas išplitęs už kaklelio ribų į šalia esančius audinius, bet nesiekia kaulinių mažojo dubens sienų ar apatinės makšties dalies.
III stadija – navikas išplitęs iki kaulinių mažojo dubens sienų ir/arba iki apatinės makšties dalies.
IV stadija – navikas įaugęs į šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos sienelę, išplitęs už mažojo dubens ribų ar metastazavęs į tolimus organus (dažniausios metastazių vietos: kepenys, kaulai, plaučiai).
Atliekant PAP testą gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių ikivėžiniams pokyčiams apibūdinti vartojami terminai ,,nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai’’ – tarptautinė santrumpa LSIL (angl. low grade sguamous intraepithelial lesion) ir ,,žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai’’ - tarptautinė santrumpa HSIL (high grade sguamous intraepithelial lesion).
Aptikus LSIL ir HSIL PAP testo metu toliau turėtų būti atlikta gimdos kaklelio biopsija (paviršinių ir giliųjų audinių išpjovimas ir specialus ištyrimas mikroskopu). Biopsijos išvadose ląstelių ikivėžiniams pokyčiams apibūdinti vartojamas terminas „gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija“, tarptautinė santrumpa – CIN. Nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai žymimi CIN1, žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai - CIN2, CIN3 arba CIS – carcinoma in situ.
Aptikus gimdos kaklelio vėžį atliekami papildomi tyrimai ligos išplitimui nustatyti.
Atlikęs visus tyrimus gydytojas nustato gimdos kaklelio vėžio stadiją:
I stadija- navikas yra tik gimdos kaklelyje.
II stadija- navikas išplitęs už kaklelio ribų į šalia esančius audinius, bet nesiekia kaulinių mažojo dubens sienų ar apatinės makšties dalies.
III stadija – navikas išplitęs iki kaulinių mažojo dubens sienų ir/arba iki apatinės makšties dalies.
IV stadija – navikas įaugęs į šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos sienelę, išplitęs už mažojo dubens ribų ar metastazavęs į tolimus organus (dažniausios metastazių vietos: kepenys, kaulai, plaučiai).
Šiuo metu daugelyje šalių, o nuo 2004 metų ir Lietuvoje, siekiant sumažinti moterų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu bei mirtingumą nuo jo, vykdomos gimdos kaklelio vėžio atrankinės programos. Lietuvoje, vykdant šią programą 30–60 metų amžiaus moterims nemokamai 1 kartą per 3 metus atliekamas PAP testas. Patikros metu aptikus ikivėžinius ar vėžinius pokyčius moterys yra siunčiamos gydytis.
2006 m. pabaigoje prevencinę gimdos kaklelio vėžio patikros programą papildė nauja paslauga moterims - tai gimdos kaklelio biopsijos tyrimas, kuris taip pat apmokamas iš patikros programos lėšų. Jis būtinas toms moterims, kurioms nustatyti citologiniai gimdos kaklelio pažeidimai.
2006 m. pabaigoje prevencinę gimdos kaklelio vėžio patikros programą papildė nauja paslauga moterims - tai gimdos kaklelio biopsijos tyrimas, kuris taip pat apmokamas iš patikros programos lėšų. Jis būtinas toms moterims, kurioms nustatyti citologiniai gimdos kaklelio pažeidimai.
Kaip gydomas gimdos kaklelio vėžys?
Ikivėžinių gimdos kaklelio pažeidimų gydymas priklauso nuo jų išplitimo, bendros sveikatos būklės bei moters pasirinkimo. Ikivėžiniams pažeidimams gydyti taikoma kriodestrukcija (pakitusių audinių užšaldymas), diatermija (prideginimas) arba lazerinė chirurgija, padedanti labai selektyviai sunaikinti tik pažeistus audinius ir nepakenkti aplinkiniams audiniams.
Diagnozavus gimdos kaklelio vėžį gydymo būdo pasirinkimas priklauso nuo naviko lokalizacijos, dydžio, ligos išplitimo, jos agresyvumo, lydinčių susirgimų, bendros ligonės būklės bei amžiaus.
Chirurginis gydymas tai vietinio gydymo būdas, kuriuo metu pašalinami supyktybėję gimdos kaklelio audiniai ar kartu ir visa gimda. Chirurginis gydymas taikomas, kai liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje. Operacijos apimtis priklauso nuo vėžio lokalizacijos ir dydžio - gali būti atliekama tik mažos apimties operacija - konizacija ar šalinama visa gimda (histerektomija), kiaušidės, kiaušintakiai bei dubens limfmazgiai.
Šalutiniai chirurginio gydymo reiškiniai: pooperacinis skausmas, kraujavimas, šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimai po operacijos, pooperacinės sąaugos, psichologinis diskomfortas.
Spindulinė terapija – tai vėžio gydymui naudojama didelės energijos jonizuojanti spinduliuotė, kuri žaloja vėžines ląsteles, sustabdo jų augimą bei dauginimąsi. Spindulinė terapija veikia vėžines ląsteles tik švitinimo vietoje. Šis gydymo būdas gali būti taikomas kartu su chirurginiu gydymu ar chemoterapija. Švitinimas gali būti atliekamas išoriškai – kai jonizuojančios spinduliuotės šaltinis yra nutolęs tam tikru atstumu nuo švitinamos kūno dalies, arba vidiniai (brachiterapija), kai radioaktyvūs spinduliai sklinda iš medžiagų, įdėtų tiesiai į pažeidimo vietą. Dažniausiai pacientės gydomos naudojant abu apšvitos būdus, gydymą pradedant nuo išorinės spindulinės terapijos ir po to iki trūkstamos navikui sunaikinti spindulių dozės taikant vidinį švitinimą.
Išorine radioterapija siekiama apšvitinti iki tam tikros dozės ne tik gimdos kaklelį ir gimdą, bet ir aplinkinius audinius bei artimuosius dubens limfmazgius, į kuriuos plinta piktybinis procesas iš gimdos kaklelio.
Brachiterapijos metu – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis yra labai arti naviko - priglaudžiamas ar įstumiamas į jį, todėl suplanuota spindulių dozė koncentruojasi navike, o aplink esantys audiniai apšvitinami minimaliai.
Brachiterapija gali būti derinama ir su operaciniu gimdos kaklelio vėžio gydymu, siekiant išvengti ligos pasikartojimo rizikos ar abejojant dėl operacijos radikalumo.
Spindulinės terapijos sukeliami šalutiniai reiškiniai: plaukų slinkimas, odos paraudimas švitinimo vietoje, makšties susiaurėjimas po radioterapijos, viduriavimas, dažnas skausmingas šlapinimąsis, nuolatinis nuovargis.
Esant ligos išplitimui kituose audiniuose bei organuose taikomas sisteminis gydymo būdas- chemoterapija. Gali būti naudojamas vienas chemoterapinis preparatas ar kelių vaistų derinys, arba taikomas kombinuotas gydymas spinduline terapija ir chemoterapija.
Chemoterapijos šalutinis poveikis priklauso nuo chemoterapinių vaistų ir jų dozių. Stipriausiai chemopterapiniai vaistai veikia greitai besidauginančias ląsteles (tiek piktybines, tiek greitai besidauginančias sveikąsias ląsteles, pvz.: kraujo kūnelius), todėl dažnai atasiranda kraujo ląstelių sumažėjimas, kuris gali pasireikšti padidėjusiu jautrumu infekcijoms, kraujo krešėjimo sutrikimams, savaiminiu kraujavimu, deguonies pernešimo kraujyje pablogėjimu (simptomiškai jaučiamas silpnumas, greitas nuovargis, dusulys). Chemoterapija veikia ir virškinamojo trakto epitelį, todėl dažnai pasireiškia apetito pablogėjimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, burnos gleivinės pažeidimai ir skausmas.
Diagnozavus gimdos kaklelio vėžį gydymo būdo pasirinkimas priklauso nuo naviko lokalizacijos, dydžio, ligos išplitimo, jos agresyvumo, lydinčių susirgimų, bendros ligonės būklės bei amžiaus.
Chirurginis gydymas tai vietinio gydymo būdas, kuriuo metu pašalinami supyktybėję gimdos kaklelio audiniai ar kartu ir visa gimda. Chirurginis gydymas taikomas, kai liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje. Operacijos apimtis priklauso nuo vėžio lokalizacijos ir dydžio - gali būti atliekama tik mažos apimties operacija - konizacija ar šalinama visa gimda (histerektomija), kiaušidės, kiaušintakiai bei dubens limfmazgiai.
Šalutiniai chirurginio gydymo reiškiniai: pooperacinis skausmas, kraujavimas, šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimai po operacijos, pooperacinės sąaugos, psichologinis diskomfortas.
Spindulinė terapija – tai vėžio gydymui naudojama didelės energijos jonizuojanti spinduliuotė, kuri žaloja vėžines ląsteles, sustabdo jų augimą bei dauginimąsi. Spindulinė terapija veikia vėžines ląsteles tik švitinimo vietoje. Šis gydymo būdas gali būti taikomas kartu su chirurginiu gydymu ar chemoterapija. Švitinimas gali būti atliekamas išoriškai – kai jonizuojančios spinduliuotės šaltinis yra nutolęs tam tikru atstumu nuo švitinamos kūno dalies, arba vidiniai (brachiterapija), kai radioaktyvūs spinduliai sklinda iš medžiagų, įdėtų tiesiai į pažeidimo vietą. Dažniausiai pacientės gydomos naudojant abu apšvitos būdus, gydymą pradedant nuo išorinės spindulinės terapijos ir po to iki trūkstamos navikui sunaikinti spindulių dozės taikant vidinį švitinimą.
Išorine radioterapija siekiama apšvitinti iki tam tikros dozės ne tik gimdos kaklelį ir gimdą, bet ir aplinkinius audinius bei artimuosius dubens limfmazgius, į kuriuos plinta piktybinis procesas iš gimdos kaklelio.
Brachiterapijos metu – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis yra labai arti naviko - priglaudžiamas ar įstumiamas į jį, todėl suplanuota spindulių dozė koncentruojasi navike, o aplink esantys audiniai apšvitinami minimaliai.
Brachiterapija gali būti derinama ir su operaciniu gimdos kaklelio vėžio gydymu, siekiant išvengti ligos pasikartojimo rizikos ar abejojant dėl operacijos radikalumo.
Spindulinės terapijos sukeliami šalutiniai reiškiniai: plaukų slinkimas, odos paraudimas švitinimo vietoje, makšties susiaurėjimas po radioterapijos, viduriavimas, dažnas skausmingas šlapinimąsis, nuolatinis nuovargis.
Esant ligos išplitimui kituose audiniuose bei organuose taikomas sisteminis gydymo būdas- chemoterapija. Gali būti naudojamas vienas chemoterapinis preparatas ar kelių vaistų derinys, arba taikomas kombinuotas gydymas spinduline terapija ir chemoterapija.
Chemoterapijos šalutinis poveikis priklauso nuo chemoterapinių vaistų ir jų dozių. Stipriausiai chemopterapiniai vaistai veikia greitai besidauginančias ląsteles (tiek piktybines, tiek greitai besidauginančias sveikąsias ląsteles, pvz.: kraujo kūnelius), todėl dažnai atasiranda kraujo ląstelių sumažėjimas, kuris gali pasireikšti padidėjusiu jautrumu infekcijoms, kraujo krešėjimo sutrikimams, savaiminiu kraujavimu, deguonies pernešimo kraujyje pablogėjimu (simptomiškai jaučiamas silpnumas, greitas nuovargis, dusulys). Chemoterapija veikia ir virškinamojo trakto epitelį, todėl dažnai pasireiškia apetito pablogėjimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, burnos gleivinės pažeidimai ir skausmas.
Kokia gimdos kaklelio vėžio prognozė?
Jei navikas yra aptinkamas ankstyvoje stadijoje 5 metų išgyvenamumas siekia beveik 100 proc. Vertinant bendrą sergamumą gimdos kaklelio vėžiu 5 metų išgyvenamumas yra apie 71 proc.
paruošė gyd. Kristina Andrėkutė