Biopsija yra procedūra, kurios metu paimamas auglio audinys, diagnozei nustatyti. Biopsijos gali būti atliekamos įvairiais metodais.

• Aspiracinė biopsija – paprasta adata įduriama į auglį ir pritraukiama ląstelių. Ši procedūra labai paprasta ir dažniausiai nepavojinga, bet gaunama mažai ląstelių, ir dažniausiai jų užtenka tik pasakyti, ar auglys piktybinis, kartais galima patvirtinti, kad tai sarkoma. Paprastai ši aspiracinė biopsija atliekama prieš kitus tyrimus, siekiant sužinoti, ar matomas tumoras yra piktybinis auglys
• Adatinė biopsija – į naviką įduriama stora adata, kurios viduje lieka stulpelis audinio. Ši procedūra dažnai atliekama žiūrint ultragarsu, kad būtų pataikyta kuo tiksliau į auglį. Gaunama didesnis medžiagos kiekis, ir dažnai iš jos galima nustatyti galutinę diagnozę. Dažniausiai ši procedūra atliekama gydytojo kabinete. Jei naviko lokalizacija yra sunkiai pasiekiama ar šalia yra pažeidžiamos struktūros, tada atliekama biopsija kompiuterinės tomografijos kontrolėje.
• Operacinė biopsija – atliekama anestezijoje, pacientą užmigdžius. Tai chirurginė operacija, kurios metu atpjaunama dalis auglio ar šalinamas jis visas. Atvira biopsija yra chirurginė procedūra, kuri paprastai atliekama operacinėje, naudojant raminančius as anesteziją. Incizinės biopsijos metu analizei pašalinama maža naviko dalis, o ekscizinės biopsijos metu pašalinamas visas navikas. Ekscizinės biopsijos paprastai atliekamos esant mažiems navikams (mažiau kaip 3 cm). Gydytojas patologas gavęs naviką gali jį apžiūrėti, įvertinti kraštus per mikroskopą, atsakyti, ar auglys pašalintas, ar pjūvis yra per naviką. Operacinė biopsija pasirenkama tais atvejais, kai nepavyksta diagnozuoti sarkomos paprastesnėmis procedūromis, arba kai pacientą reikia operuoti ir šalinti auglį, nepriklausomai nuo jo diagnozės.

4 paveikslas: šlaunies sarkomos adatinė biopsija. Ši procedūra dažnai atliekama klinikoje. Svarbu atkreipti dėmesį į planuojamą pjūvį, kuris bus naudojamas vėliau norint pašalinti naviką.


5 paveikslas: galūnę tausojantis viršutinės dilbio dalies pjūvis.

Biopsija dažnai yra pirmas žingsnis į sėkmingą galūnės išsaugojimą. Biopsijos lokalizacija ir pasirinkta audinio paėmimo technika gali turėti didelę įtaką tolesnėms operacijoms.

Paimtas audinys įvertinamas gydytojo patologo. Jis diagnozės nustatymui naudoja eilę priemonių: šviesos mikroskopiją, imunohistocheminius metodus, elektroninę mikroskopiją ir molekulinius tyrimus. Patologas ne tik patvirtina sarkomos diagnozę, bet ir pasako sarkomos rūšį, nustato, į kurią organizmo ląstelę ji panašesnė, iš kurios kilusi. Nuo sarkomos tipo priklauso gydymas, todėl tikslus diagnozės nustatymas labai svarbus. Kartais jis gali užtrukti keletą savaičių, kadangi ląstelės dažomos įvairiais dažais, norint jas atskirti. Nustatydamas diagnozę patologas įvertina ląstelių piktybiškumo laipsnį. Laipsnis apibūdina navikinių ląstelių mikroskopinį vaizdą ir naviko agresyvumą. Aukšto laipsnio navikai elgiasi agresyviau, t.y. turi didesnę tendenciją atsinaujinti ir plisti. Žemo laipsnio laipsnio navikai mažiau agresyvūs, t.y. turi mažesnę tendenciją atsinaujinti ir plisti. Laipsnis nevisada nulemia naviko elgesį, tačiau yra vienas iš faktorių, padedančių numatyti tolimesnį gydymą.

paruošė gyd. Jonas Korsakas