Žmonėms, sergantiems onkologinėmis ligomis labai svarbi yra pilnavertė ir saugi mityba
Patarimai, kaip maitintis prieš pradedant gydymą, jo metu ir po gydymo.
Pradėjus gydymą nuo vėžio, paveikiamos ne tik vėžinės, bet ir sveikos organizmo ląstelės. Ypatingai pakenkiamos ląstelės ir audiniai, kuriems būdingas greitas dalijimasis ir augimas: burna, virškinamojo trakto gleivinė, plaukai. Virškinamojo trakto pakenkimas sąlygoja įvairius pašalinius reiškinius, susijusius su mityba:
- Apetito nebuvimas
- Svorio pokyčiai
- Burnos gleivinės išopėjimai ir skausmas, sausumas burnoje
- Dantų ir dantenų pažeidimai
- Uoslės ir skonio pokyčiai
- Pykinimas ir vėmimas
- Viduriavimas, vidurių užkietėjimas
- Laktozės netoleravimas
- Nuovargis ir depresija
Kokie bus simptomai priklauso nuo vėžio lokalizacijos, gydymo trukmės ir jo sunkumo. Daugelis šių reiškinių gali būti kontroliuojami vaistais. Taip pat jie išnyksta pasibaigus gydymui.
Mitybos rekomendacijos pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, skiriasi nuo mitybos rekomendacijų sveikiems žmonėms. Sergant vėžiu, rekomenduojama suvalgyti didesnį kalorijų kiekį, ypač baltymų pavidalu. Rekomenduojama valgyti daugiau pieno, grietinės, varškės, virtų kiaušinių. Keisti maisto gaminimo būdus, geriau maistą kepti nei virti, ir taip suvartoti daugiau sviesto, taukų ar aliejaus. Mažiau valgyti daug skaidulų turinčio maisto, kadangi jis gali pasunkinti viduriavimą arba esant burnos gleivinės išopėjimui, kelti didesnį skausmą kramtant.
Šios rekomendacijos skirtos tam, kad gydymo metu, pacientas turėtų pakankamai jėgų pasipriešinti ligai ir ištverti sunkų gydymą.
Pasiruošimas vėžio gydymui
Pozityvus nusiteikimas
Daugelis žmonių gydymo metu nepatiria jokių su mityba susijusių problemų arba jos yra nedidelės. Jos baigiasi, pasibaigus gydymui. Domėjimasis liga, jos gydymu ir eiga sumažina nerimą ir padeda neprarasti apetito. Beje, net ir atsiradus maitinimosi problemų, būna dienų, kai valgymas yra malonumas.
Sveika dieta
Sveikai maitinantis, organizmas lengviau pakelia ligos ir jos gydymo sukeltus pažeidimus, infekcines komplikacijas. Pašaliniai reiškiniai yra silpnesni, be to, sveikai besimaitinantys žmonės lengviau toleruoja didesnes kai kurių medikamentų ar spinduliavimo dozes. Taip pat rekomenduojama išbandyti naujus maisto produktus.
Išankstinis planavimas
Pasiruošti ir užšaldyti šaldiklyje mėgstamo maisto atsargas. Maistas turėtų būti toks, kuriam nereikia ilgo ir sudėtingo paruošimo: sūris, kiaušiniai, tunas, įvairūs pudingai. Taip pat rekomenduojama, prieš pradedant gydymą, pagaminti maisto ir užšaldyti porcijomis. Paprašyti artimųjų ir draugų pagalbos perkant ir ruošiant maistą.
Gydymo metu
Stengtis valgyti kaloringą, daug baltymų turintį maistą. Pastebėta, kad alkio jausmas didesnis būna rytais, todėl reikėtų pasistengti suvalgyti didesnę maisto dozę iš ryto. Vakarop valgyti skystą, sutrintą maistą. Jei gydymo metu toleruojamas tik vienas ar du maisto produktai, tai jie turėtų būti valgomi tol, kol paciento savijauta taps geresnė ir jis galės paįvairinti savo racioną. Trūkstant kalorijų rekomenduojami skysti maisto pakaitalai (liquid meal replacements).
Stengtis gerti daugiau skysčių. Rekomenduojami 6 – 8 vandens puodeliai per dieną. Nesijaudinti dėl to, kad nesinori valgyti.
Pašaliniai reiškiniai, atsirandantys gydymo metu, ir kaip juos palengvinti
Apetito nebuvimas
Rekomenduojama išbandyti skystus ir greitai paruošiamus maisto produktus, pvz. greitai paruošiamas pusryčių košes. Valgyti dažnai ir mažomis porcijomis. Laikyti užkandžius lengvai pasiekiamoje vietoje. Turėti daug ir įvairių užkandžių: riešutų, šviežių ir džiovintų vaisių, sausainių, traškučių, sūrio, ledų, riešutų sviesto, pudingo. Jei nesinori kieto maisto, gerti įvairius skysčius: sultis, sriubas, pieną, kefyrą. Valgyti minkštesnį arba šaltą maistą: pieno kokteilius, ledus. Esant gerai savijautai, stengtis suvalgyti daugiau maisto. Jei gydytojas leidžia, prieš maistą išgerti nedidelį kiekį vyno ar alaus, kurie stimuliuoja apetitą. Nedidelis fizinis krūvis taip pat gerina apetitą.
Jei nepavyksta gauti pakankamo kalorijų kiekio, galima naudoti įvairius maisto pakaitalus, kuriuose yra didelis baltymų ir kalorijų kiekis ir kurie yra praturtinti vitaminais ir mineralais. Jie dažnai būna skysčių, pastos ar miltelių pavidalu, be to, jų nereikia laikyti šaltai.
Svorio netekimas
Stengtis vartoti kaloringesnį maistą.
Svorio didėjimas
Dažniau pasitaiko pacientams, sergantiems kiaušidžių, prostatos vėžiu bei pacientams, kuriems taikomas tam tikras hormoninis arba chemoterapinis gydymas. Svoris gali didėti dėl susikaupusių skysčių organizme. Jei svoris auga dėl didesnio kalorijų suvartojimo, rekomenduojama keisti mitybą: valgyti daugiau vaisių ir daržovių, rinktis liesą mėsą, vengti saldumynų, neužkandžiauti tarp valgymų, maistą virti arba troškinti. Didinti fizinį krūvį.
Burnos, gerklės skausmas
Skausmą sukelia gleivinės išopėjimai po chemoterapijos, radioterapijos. Pirma rekomenduojama pasitikrinti, ar skausmo nesukėlė kokios nors kitos priežastys.
Stengtis valgyti maistą, kurį lengva kramtyti ir nuryti: pieno kokteilius, bananus, obuolių tyres, persikų, kriaušių nektarą, arbūzus, varškę, jogurtą, bulvių košę, makaronus, želė, plaktą kiaušinienę, avižų košę, trintas daržoves ir trintą mėsą.
Vengti maisto, kuris dirgina burnos gleivinę: citrinų, apelsinų, pomidorų padažo ir sulčių, aštraus ir sūraus maisto, traškučių ir kito sauso bei kieto maisto. Maistą virti tol, kol bus minkštas. Pjaustyti mažais gabalėliais. Maišyti su sviestu ir aliejumi, kad būtų lengviau nuryti. Skysčius gerti per šiaudelį. Naudotis mažu šaukšteliu. Valgyti šaltą maistą. Čiulpti ledų kubelius. Kartais sultinys palengvina burnos skausmą. Dažnai skalauti burną. Jei skausmas nepakeliamas naudoti vietinį anestetiką, kuriuo papurškus į burną, sumažėja skausmo jutimas.
Burnos sausumas
Burnos sausumą sukelia chemoterapija arba radioterapija galvos ir kaklo srityje, kadangi gydymo metu pažeidžiamos seilių liaukos.
Valgant, rekomenduojama kartas nuo karto gurkštelėti vandens. Su savimi patariama nešiotis vandens butelį ir iš jo periodiškai gerti. Iš pradžių paragauti labai saldaus maisto, kadangi jis skatina gausesnį seilių išsiskyrimą. Čiulpti ledinukus. Valgyti minkštą ir trintą maistą, kurį lengviau nuryti. Maistą gardinti įvairiais padažais. Lūpas tepti balzamu. Jei problema sunki, naudoti specialius tepalus, skystį, vadinamąsias „dirbtines seiles“.
Dantų ir dantenų problemos
Gydymo metu dėl įvairių faktorių, pvz. seilių kiekio sumažėjimo pradeda greičiau gesti dantys. Todėl dantis reguliariai turėtų tikrinti gydytojas odontologas. Rekomenduojama: valyti dantis po kiekvieno valgymo, naudoti minkštą dantų šepetėlį, skalauti dantis ir dantenas šiltu vandeniu, suvalgius lipnų ir saldų maistą gerai išsivalyti dantis arba valgyti maisto produktus su cukraus pakaitalais.
Pasikeitęs uoslės ir skonio pojūtis
Gydymo metu valgant mėsą ir kitus daug baltymų turinčius maisto produktus, juntamas metalo arba kartus skonis. Daugelis maisto produktų atrodo lyg praradę skonį. Rekomenduojama rinktis tokį maistą, kurio skonis jaučiamas ir malonus. Jei kiauliena ar jautiena ragaujant atrodo keistai, geriau rinktis švelnesnę mėsą: žuvį, kalakutieną. Marinuoti mėsą šviežiose sultyse, saldžiame vyne, saldžiarūgščiame padaže tam, kad ji įgautų geresnį skonį. Naudoti žolelių prieskonius: baziliką, rozmariną. Jei pykina maisto kvapas, rekomenduojama maistą virti uždengtą, įjungti garų surinktuvą arba gaminti lauke. Daržovėms paskaninti naudoti kumpį, šoninę.
Pykinimas
Dažnai lydi gydymą nuo vėžio, todėl rekomenduojami pykinimą ir vėmimą slopinantys vaistai. Taip pat rekomenduojami lengvai virškinami maisto produktai: skrudintas batonas, jogurtas, šerbetas, virtos bulvės, makaronai, ryžiai, liesa vištiena, konservuoti persikai, gazuoti gėrimai. Vengtini maisto produktai, kuriems būdingas stiprus kvapas, riebaluose kepti patiekalai, saldumynai, karšti ir aštrūs patiekalai.
Rekomenduojama valgyti dažnai ir nedidelėmis porcijomis, dar nepradėjus justi alkio, kadangi alkis sustiprina pykinimą. Valgyti tik tą maistą, kuris nekelia nemalonaus pojūčio. Valgymo metu gerti nedaug, geriau gausiau gerti tarp valgymų, lėtai, mažais gurkšneliais. Valgyti šaltus arba kambario temperatūros patiekalus, kadangi karštas maistas sustiprina pykinimą. Po maisto pailsėti, rekomenduojama ilsėtis sėdint, kadangi fizinis krūvis lėtina virškinimą. Vilkėti laisvus, neveržiančius drabužius. Jei chemoterapijos ar radioterapijos metu pykina, 1 – 2 val. prieš ją rekomenduojama nevalgyti. Stebėti koks maistas ir kokia veikla sukelia pykinimą.
Vėmimas
Vėmimą sukelia daugelis veiksnių: gydymas, maisto kvapai, dujos žarnyne, net atvykimas į ligoninę. Dažnai, jei išvengiama pykinimo, išvengiama ir vėmimo. Padeda meditacija, gilus ritmingas kvėpavimas, koncentracija.
Rekomenduojama: nevalgyti ir negerti nieko tol, kol baigsis pykinimo ir vėmimo priepuoliai. Jiems pasibaigus bandyti paragauti skaidrių skysčių, pvz.: vandens arba sultinio, skaidrių gazuotų gėrimų, spanguolių arba vynuogių sulčių. Pradėti nuo 1 arbatinio šaukštelio kas 10 min., po to 1 arbatinis šaukštelis kas 20 min. Baigiant 2 arbatiniai šaukšteliai kas 30 min.
Kai skaidrūs skysčiai nebesukelia vėmimo, galima bandyti gerti kitus skysčius: sultis, įvairius skystus pieno produktus, trintas skystas daržovių ir vaisių sriubas.
Viduriavimas
Viduriavimo metu organizmas nesugeba pasisavinti medžiagų, taip pat netenka vandens. Todėl viduriuojant rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, valgyti skystus maisto produktus. Maitintis dažnai ir nedidelėmis porcijomis. Valgyti maistą, turintį daug natrio ir kalio: natrio daug sultiniuose, sriubose, kalio daug bananuose, persikuose, abrikosuose ir bulvėse. Gerti sportininkams skirtus gėrimus. Valgyti: jogurtą, varškę, kietai virtus kiaušinius, bulves, makaronus, baltą duoną, gerai virtas ir nuluptas daržoves, liesą mėsą. Vengti riebaus maisto, daug skaidulų turinčio maisto: žalių daržovių, kuriuose daug skaidulų: kopūstų, brokolių, pupelių., taip pat neluptų vaisių ir vaisių, turinčių daug sėklų. Riboti suvalgomo šokolado, išgeriamos kavos kiekį. Jei viduriavimo periodas trumpas, jo metu rekomenduojama gerti tik skaidrius skysčius(sekančias 12 – 14 val.). Vengti maisto produktų, turinčių laktozės (šviežio pieno), nes jie pablogina viduriavimą.
Laktozės netoleravimas
Gali atsirasti taikant chemoterapiją arba radioterapiją pilvo srityje, taip pat po gydymo antibiotikais. Tuomet organizmas netoleruoja maisto produktų, kuriuose yra pieno cukraus laktozės, pvz. šviežio pieno. Laktozės netoleravimas pasireiškia skausmais pilve, pilvo pūtimu, gausiomis dujomis pilve, viduriavimu. Tokiu atveju rekomenduojama vengti maisto produktų, kuriuose gausu laktozės.
Vidurių užkietėjimas
Dažniausiai sukelia vaistai, skiriami skausmo gydymui. Gali sukelti nepakankamas skysčių ir skaidulų kiekis maiste, ilgas gulėjimas. Rekomenduojama: gerti daug skysčių, apie 2L per dieną. 30 min. prieš tuštinantis (jei tai vyksta reguliariai) išgerti karšto gėrimo. Jei galima, padidinti skaidulų kiekį maiste (tinka ne visiems vėžio atvejams). Tinka rupaus malimo duona, javainiai, džiovinti vaisiai, švieži vaisiai ir daržovės.
Nuovargis ir depresija
Dažnai lydi vėžio gydymą, kadangi jis yra sunkus ir ilgas. Nuovargis ir depresija veikia apetitą ir slopina žmogaus norą valgyti. Rekomenduojama pasidalinti savo jausmais ir baime su slaugytojomis, socialiniais darbuotojais, psichologais. Domėtis savo liga bei problemomis, kurias ji gali sukelti, kalbėtis su gydytoju. Pakankamai pailsėti: pamiegoti dieną, planuoti dienotvarkę taip, kad joje būtų laiko poilsiui, pabūti su draugais. Sutrumpinti įprastus užsiėmimus. Išeiti trumpai pasivaikščioti, neintensyviai pasportuoti. Kurios nors rūšies mėgstamą maistą valgyti tik ne gydymo metu, kad jis nekeltų nemalonių asociacijų.
Po gydymo
Valgyti sveiką ir pilnavertį maistą. Stengtis valgyti kuo įvairesnį maistą. Valgyti daug daržovių ir vaisių, rupios duonos, ryžių ir kitokių kruopų. Valgyti liesą mėsą, liesus pieno produktus.
Pagrindinės maisto gaminimo ir valgymo taisyklės:
- Švariai nusiplauti rankas prieš maisto gaminimą ir valgymą bei pasinaudojus tualetu.
- Kruopščiai nuplauti šviežius vaisius ir daržoves.
- Maistą laikyti šaltai, nepalikti stovėti kambario temperatūroje, kadangi tokiame maiste sparčiai dauginasi bakterijos.
- Gerai išvirti mėsą, žuvį, jūros produktus ir kiaušinius.
- Restoranuose vengti maisto, kuriame gali būti pavojingų bakterijų: salotų, suši, nepakankamai išvirtos ar iškeptos mėsos, paukštienos, žuvies, krabų ar kiaušinių.
- Gaminant maistą, stengtis neužteršti aplinkos pavojingomis bakterijomis. Švariai nuplauti peilius, pjaustymo lenteles ir kitus paviršius, kurie buvo naudojami ruošiant mėsą. Plovimui naudoti karštą vandenį ir indų plovimo skystį.
- Pirkti tik pasterizuotas sultis ir pieną bei jo produktus.
- Išmesti maistą, kuris negerai kvepia arba atrodo sugedęs.
Kilus neaiškumams dėl maitinimosi, patariama kreiptis į gydytoją dietologą.
paruošė gyd. Jonė Šalnienė